…KALNELIAI, EŽERAI,
MIŠKAI ŽALI IR SIDABRINĖS BRASTOS…
ŽINAU –
NEDIDELIS GIMTASIS MANO KRAŠTAS,
BET IŠMATUOTI JĮ
TIKTAI ŠIRDIM GALI!

Tokiais žodžiais lopšelyje-darželyje „Sakalėlis“ vasario 15 dieną prasidėjo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventės minėjimas. Grojant lietuvių liaudies muzikai į šventę rinkosi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtiniai, auklėtojos, tėveliai, darželio darbuotojai. Vaikų rankelėse plazdėjo trispalvės vėliavėlės. Šventę surengė kalbos ir dailės kūrybinės grupės.

Vaikai domisi savo valstybe ir gimtine kurioje gyvena, ugdosi suvokimą apie savo vietą šeimoje, tėvynėje. Dainas apie Lietuvą, gimtinę, tėviškėlę dainavo viso darželio grupių vaikučiai, taip pat skaitovė deklamavo eiles, kuriose buvo pasakojama, kur mūsų tėvynė, kaip surasti Lietuvą“.

Šventėje tarsi priesaika nuskambėjo žodžiai – „Augsim ir puošim savo žemelę, Visad mylėsim gimtą šalelę“.

Vasario 16-toji

Vasario 16-toji

 

Lopšelio-darželio bendruomenė  ir ugdytinių tėveliai galėjo pasidžiaugti vaikučių piešinėliais apie Lietuvą.

    Įstaigą puošė pedagogių, tėvelių ir ugdytinių kūrybinių darbelių paroda „Etnografinės sodybos“. Švelniausiais žodžiais būdavo įvardijami gimtieji namai – nameliai, namuliai, namutėliai. Liaudiški papročiai, ir visa  tautosaka byloja apie didelį prieraišumą gimtiesiems namams. Sodybą lietuvis vadina „Mano gyvenimas“. Parodos, eksponatai pasižymėjo auklėtojų, tėvelių ir vaikučių įvairove ir išmone.

Namelių  paroda

Aukštaitiška -gryčia, žemaitiška – troba, dzūkiška-pirkia, suvalkietiška -stuba.

 

Auklėtojų ir ugdytinių spektaklis „Užburtas karalaitis“

Parengė Vilniaus lopšelio-darželio „Sakalėlis“ direktorės pavaduotoja ugdymui Irena Viršilienė