2018 m. kovo 22 d. etno kūrybinės grupės pedagogai, ugdytiniai   kartu su tėveliais džiaugėsi teatralizuota pramoga „Gandrai, Jonai, ga ga ga“.

Skelbimo autorė vyr.auklėtoja Renata Kazėnienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Scenarijų kūrė- meninio ugdymo pedagogė Marija Jonilienė, žvirblis-Laimutė Malinauskienė,vedančioji- Irena Sabolevskaja, kielė-Stefanija Juodelienė,gandras - Jolanta Sinkevičienė,varna-Nijolė Simanavičienė,varlė -Irena Viršilienė, pelėda- Zita Lizdenienė.

 

 

 

 

 

………………………………………………………………………………………………………………………

ETNOKULTŪROS KŪRYBINĖS GRUPĖS PRAMOGA „Žiemkentėli, rugeli“

PASAKA „KAIP VILKAS UŽSIMANĖ DUONOS IŠSIKEPTI“

 

Vedančioji – meninio ugdymo

 pedagogė – Marija Jonilienė

 Senelis-  Jolanta Sinkevičienė

 Kepėjas- Stefanija Juodelienė

 Vilkas –Irena Sabalevskaja

 Močiutė-Rasa Adomaitytė

 Dainininkės :

 Irena Viršilienė

 Laimutė Malinauskienė

 Zita Lizdenienė

 Aistė Dailydytė

 Nijolė Simanavičienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žiemkentėli rugeli, o kaip tu išdygai?

-Aš išdygau, išleidau žalią želmenėlį.

Žiemkentėli rugeli, o kaip tu išaugai?

-Aš išaugau, išbujojau prie kaitrios saulelės.

Žiemkentėli rugeli…………………………………

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kai kulia dviese  spragilai šneka:

Maišas yra, rugiai byra (kartoti 3 krtus)

Kai kulia keturiese spragilai jau kitaip  šneka:

Pats su pačia, duktė trečia,

Senis, senė ir piemenė (kartoti 3 kartus)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Be ko duonos neiškepsi? (be plutos)

Kas didesnis už duonos kąsnį? (duonos kepalas)

Dundulis kalnas, geležinis arklas (duona ir peilis)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ant mūsų stalo balta duonelė,

Ant mūsų stalo juoda riekelė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Prižadėjo mums kepėjai,

Prižadėjo mums kepėjai,

Kepalą iškept apvalų,

Didelį ant viso stalo.

 

 

 

 

 

 

…………………………………………………………………………………………………………………………………………

2017 m. kovo 02 d. pedagogai ir ugdytiniai   kartu su tėveliais džiaugėsi  Kaziuko švente.

Kazytė- Laimutė Malinauskienė, Kaziukas -Stefanija Juodelienė

 

Etno kūrybinės grupės vadovė ir dalyvės

 

 

"Vyturiukų" grupės ugdytiniai

 

"Drugelių" grupės ugdytiniai (kepėjai)

 

"Pelėdžiukų" grupės ugdytiniai

 

Ugdytiniai dainavo, šoko, žaidė

 

 

 

Kuri komanda stipresnė?

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

"PIRKĖJAI"

 

"PARDAVĖJAI"

 

 

Renginio dalyvės- Alina ir Vladislava

 

 Parengė pavaduotoja ugdymui Irena Viršilienė

…………………………………………………………………………………………………………………………………………….

UŽGAVĖNĖS 2017 02 28

ŽIEMA, ŽIEMA, BĖK IŠ KIEMO!

MORĖS AUTORĖ-RENATA KAZĖNIENĖ

 

UŽGAVĖNIŲ DALYVĖS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

VEDANČIOJI - NIJOLĖ SIMANAVIČIENĖ

 

MENINIO UGDYMO PEDAGOGĖ- MARIJA JONILIENĖ

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ČIGONAS-IRENA ZUBRIENĖ

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

DAKTARAS-STEFANIJA JUODELIENĖ

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ŽYDELIS-IRENA ORECHOVIENĖ

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ČIGONĖS - RENATA KAZĖNIENĖ IR JOLANTA ŠYMIANECIENĖ

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

VELNIUKAS-ZITA LIZDENIENĖ UBAGĖLĖ-IRENA VIRŠILIENĖ

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

KANAPINIS –LAIMUTĖ MALINAUSKIENĖ

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

LAŠININIS-JOVITA AUGULIENĖ

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

BLYNAIS VAIŠINO AUKLĖTOJŲ PADĖJĖJOS:LINA ISHOLA IR LEONTINA ABAZJEVA

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Parengė pavaduotoja ugdymui Irena Viršilienė

……………………………………………………………………………………

2016 gruodžio 06 d. mūsų įstaigoje vyko Adventinė vakaronė.

Gyvename Didžiuoju laukimu.

 

ADVENTAS – TAI METAS, KAI ŠILUMA UŽPLŪSTA MŪSŲ ŠIRDIS. TAI; PRIPAŽINIMO, PADRĄSINIMO, SUSIKAUPIMO, MEILĖS IR DŽIAUGSMO ŠVIESA.

 

Adventinio vainiko autorė - auklėtoja metodininkė Jovita Augulienė

Advento simboliai – žalias vainikas – tai amžinybės simbolis  ir keturios žvakės, reiškiančios keturias Advento savaites. Žvakė mus lydi nuo pat gimimo, krikšto, Pirmosios šv. Komunijos, santuokos… gimtadienio žvakutė… Sakoma, kad ir laikas tirpsta kaip žvakė… O pastatyta ant šventinio stalo, ji sušildo, suartina žmonių širdis.

 

Pirmą savaitę degama I Pranašų žvakė, kuri simbolizuoją viltingą žmonių laukimą. Tegul žvakutės liepsnelė sušildo mūsų širdeles.

Prisimindami Dievo pasirinktą mažą miestelį,  antrąją savaitę degsime  Betliejaus žvakę, ji primins  Betliejaus šviesą.

Trečiąją savaitę bus  degama Piemenėlių žvakė, kuri simbolizuoja piemenėlių džiaugsmą, pamačius užgimusį Jėzų.

Ketvirtoji žvakė vadinasi Angelų. Mes ruošiamės Dieviškojo Kūdikėlio gimimo šventei, kurią privalome sutikti būdami geri, nuoširdūs ir draugiški.

 

Muzikos mokytoja ekspertė Marija Jonilienė

Vaikų folklorinis ansamblis „Žiogelis“ ir  pedagogų etnomuzikinė-teatrinė kūrybinė grupė

Vedančiosios - auklėtojos metodininkės Irena Viršilienė ir Zita Lizdenienė

Iš vaikystės ateina Kalėdos.

Paplotėlis, šienelis, Mama.

Verpia tylą naktis atsisėdus,

Kursto krosny ugnelę žiema.

Tu, ateik mano angelas baltas,

Iš sapnų, iš dangaus, iš žvaigždžių,

Kasdienybės pilkos nesugeltas,

atsistok po vaikystės medžiu.

„Sodai, sodai, leliumoj,

Sodeliai žalieji, leliumoj.

Tai raibumai genelio, tai gražumai genelio,...

Vai kur mano kepurė,......

Kūčių vakaras – labai paslaptingas laikas, todėl žmonės neapsieidavo ir be burtų.

 

12 patiekalų

 

Kūčių stalo, uždengto balta staltiese, viduryje buvo statoma lėkštė. Į ją dėdavo truputį šieno, įtiesdavo servetėlę ir įdėdavo paplotėlį (kalėdaitį) –Dievo duoną.

 

Kūčiukai – Simbolizuoja paskutinės vakarienės duoną.

Grūdai dedami ant stalo, kad visus ateinančius metus būtų duonos.

Duona ir pyragas – stiprybės,  gerumo  simbolis.

Riešutai – kad  būtų geras  derlius.

Apvalūs plokšti valgiai simbolizuoja po Kūčių grįžtančią saulę.

Medus – šviesos, sveikatos simbolis.

Aguonos simbolizuoja būsimą gausų derlių.

Spanguolės -gyvybę apsaugo nuo ligų.

Žirnius reikėtų valgyti tiems, kurie nenori kitais metais verkti.

Obuoliai- vaisingumo simbolis.

Spanguolių kisielius, na,  ir žinoma  daug žuvies ir silkės patiekalų….

Kiekvienas vis kitaip ateisime į šią  šventę. Su savo atsiminimų glėbeliu!

Parengė pavaduotoja ugdymui Irena Viršilienė

……………………………………………………………………………………………………………………………

2016 m. gegužės 13 d. mūsų įstaigoje  vyko Sekminių šventė.

 

Sekminės vadinamos – beržų garbinimo diena.

Ryškiausias šventės bruožas – augmenijos garbinimas. Beržas – pirmasis iš medžių, kuris pavasarį išsprogsta.   Čia svarbi vieta teko jauniems, žaliems berželiams, nes tikėta, kad jų gyvybingumas gali persiduoti žemei ir gyvuliams, apsaugoti juos nuo ligų, nukreipti įvairias kitas blogybes.

 

 

Šventę organizavo ir vedė auklėtoja metodininkė Jovita Augulienė

 

Etnokūrybinė grupė ir ugdytinių ansamblis "Žiogelis"

 

 

Per Sekmines buvo rengiamos piemenų iškylos

 

 

Merginos Sekminių parnešdavo glėbius žiedų bei žalumynų, iš kurių pindavo vainikus.

 

 

Taip pat daug dėmesio buvo skiriama gyvuliams ypač karvei...(Aukl. Z. Lizdenienė ir J.Sinkevičienė)

 

 

Tai graži ir prasminga žmonių bendravimo tradicija

 

 

Parengė pavaduotoja ugdymui Irena Viršilienė

 …………………………………………………………………………………………………………….

 

 

UŽGAVĖNĖS 2016 02 09

 ŽIEMA, ŽIEMA, BĖK IŠ KIEMO!

Į darželį atklydo persirengėliai

 

Morės autorė - vyr. auklėtoja Renata Kazėnienė

Meninio ugdymo pedagogė ekspertė Marija Jonilienė

Varysim žiemą iš kiemo!

Šeimininkė- auklėtoja metodininkė Jovita Augulienė

Daktaras- vyr. auklėtoja Stefanija Juodelienė

Daktaras ir ugdytiniai

"Žydelis"- vyr.auklėtoja Nijolė Simanavičienė

"Daktare, skauda man pilvelį"

..." Ir nukrito.."

Čigonė- vyr. auklėtoja Renata Kazėnienė

Čigonė- auklėtoja Jolanta Šymianecienė

" Čigonėlės burs, burs..."

Ubagai- auklėtojos metodininkės Irena Viršilienė ir Zita Lizdenienė

Kanapinis- vyr. auklėtoja Laimutė Malinauskienė

Lašininis - vyr. auklėtoja Stanislava Borouchina

Kanapinio ir lašinio dvikova

Parengė pavaduotoja ugdymui Irena Viršilienė

 …………………………………………………………………………………………………………….

2015m. lapkričio 11 d.  „Šv. Martyno- Baltojo oželio“ renginio akimirkos

Intensyvėjant kosmopolitinei kultūrai labai aktualus tampa tautinio identiteto išsaugojimas, todėl  renginys puoselėjantis  etninį paveldą.

Šv. Martynas laikomas vargšų, benamių – visų atstumtųjų –šventuoju globėju, nes savo gyvenimą pašventė žmonėms .

 

Ožkytė- vyresnioji auklėtoja Jolanta Sinkevičienė

Aš ožkela, nabagėla

Man barzdela kaip šluotela,

 O rageliai- kaipo ylos.

 Kai aš šoksiu- subadysiu                                                           

 Ir jum visus subadysiu!

Aš - vienintelis darželyje Martynas

 

 

KAI BALTAS SNIEGAS UŽKLOS VISUS LAUKUS,

NEBEREIKĖS MUMS, VARGŠAMS PIEMENĖLIAMS,

VARGELIO VARGTI, LAUKUOSE ŠALTI, LIETAUS KENTĖTI-

GALĖSIME VISI PAILSĖTI, PRIE ŠILTO PEČIAUS PASIŠILDYTI …

 

Šią dieną piemenys, nesulaukdami pirmojo sniego, vesdavo baltą ožką aplink baltą beržą, taip tikėdamiesi sulaukti ganiavos pabaigos. Kad tik greičiau pasnigtų, apie beržą – vilties medį – triskart apvedama balta ožka.

( ne raguotas ožys;  ožka – tai žiema, ožys – pavasaris, ant ragų pakeliantis saulę ).

Vedamos ožkos stebimos akys:

Jei ožka žiūri į šiaurę – snigs,

jei į pietus – dar nebus žiemos,

jei ašaroja – bus žiema,

jei ne – dar teks ganyti. 

Jei ožka subliauna, sprendžiama, ar greit snigs.

Vyriausias piemuo

Piemenaitės

 

 

SAULUTĖ SLEPIAS UŽ DEBESĖLIŲ, ŠALTOKA DAROSI, UŽKURKIME LAUŽELĮ…

 

 UTI TI TI ŠALTA, PYRAGAI NEMALTI                                                                                     

TURGUN   NEVAŽIUOTA , OŽKA NEPARDUOTA,            

PARDUOSIM OŽKELĘ, PIRKSIM KEPURĖLĘ

KEPURĖLĖ ŠILTA, OŽKOS VILNŲ VELTA

 

 

 

Lauželis

 

 

 Ožka sušukuojama, uždedama žalia miško  karūna  

                                                            

 

 

OŽELIS BALTAS , NIEKUO   NEKALTAS  PATVORY GULI Į MIŠKĄ ŽIŪRI…

                                     

 

 

ŠEIMININKĖ:  – Taigi šiandieną Šv. Martynas – rudens darbų      pabaigtuvės,  todėl  reikia su visais atsiskaityti, piemenėliams  surengti vaišes, baltu sūriu visus pavaišinti…

 

Ožkelės pienelio sūriai

Parengė pavaduotoja ugdymui Irena Viršilienė

 ……………………………………………………………………………………………………………………….

Koncertas kursuose „Žinių ir gebėjimų integravimas į etninės kultūros ugdymo turinį“

 

Kol dar matau medžius, tos girios man priklauso,

Kol dar girdžiu paukščius, jų giesmės man priklauso,

Kol dar brendu žole, tos pievos man priklauso.

Kol tu esi šalia, ta meilė man priklauso.

Kol dar ranka tvirta ir duona man priklauso,

Kol dar žiemys lange, man tie namai  priklauso,

O kai ateis diena su paukščiais iškeliausiu,

Bet kol einu žeme, ta žemė man priklauso.

 

Respublikinėje mokytojų priemonių parodoje

 

Renginys "Lietuvos šalelėj"

 

Etnografinis ugdytinių ansamblis

      

………………………………………………………………………………………………………………

 

 

UŽGAVĖNĖS 2014 03 04

ŽIEMA, ŽIEMA, BĖK IŠ KIEMO

Užgavėnės – linksmiausia žiemos pabaigos šventė su juokais, šmaikščiais posakiais, vaidyba,  burtais, orų spėjimais, voliojimusi sniege, važinėjimusi rogutėmis ir žiemos išvarymu.

Šiemet Užgavėnes šventėme darželio kieme kartu su visais vaikais ir jų tėvais, kurie kartu dainavo, šoko, ėjo ratelių, vaišinosi darželio šeimininkių keptais Užgavėnių blynais.

Šventės „šeimininkė“ (vyr. aukl. Jovita Augulienė) sveikino į kiemą susirinkusius „žydus“, „čigonus“, „ubagaus“, „daktarą“ ir visokio plauko persirengėlius, kurie, dainuodami, linksmai pokštaudami, prisiminė senuosius Užgavėnių šventės papročius. Ji vos bepažino „velniuku“ persirengusį savo Mataušą (vyr. aukl. Rasa Andrejeva). Nespėjus jiems išsiaiškinti savo „giminystės“ ryšių, kieme pasirodė „žydeliai“ Joškė (vyr.aukl. Laimutė Malinauskienė) su Sore (aukl.metodininke Jolita Ivaškevičienė) ir būriu vaikų. Jie siūlė pirkti šeškenų, meškenų, pipirų, adatų, žirklių ir kitų ūkyje reikalingų daiktų, šoko „žydiškus“ šokius, kol prireikė „daktaro“ (vyr. aukl. Nijolė Simanavičienė).

Netikėtai kieme pasirodė “čigonas“ (vyr. aukl. Stasė Borouchina) su gražuole „čigone“ (vyr. aukl. Renata Kazėnienė). Jie siūlė šeimininkei pirkti savo „arklį“, visaip jį gyrė, derėjosi, kol „šeimininkė“ pasijuto apvogta. Čigonai dingo, o į kiemą su būriu vaikų sugužėjo „ubagai“ (vyr.aukl. Jolanta Sinkevičienė). Gavę dovanų, jie kvietė visus šokti, žaisti, dainuoti kol jų dainas nutraukė skardūs Lašininio (aukl.metodininkė Irena Viršilienė) ir Kanapinio (priešmokyklinio ugdymo ped. metodininkė  Zita Lizdenienė) balsai. Kai jų grumtynės baigėsi Kanapinio pergale, kieme jau  degė Morė, visi šaukė „Žiema, žiema bėk iš kiemo“, valgė blynus ir žadėjo 7 savaites pasninkauti.

 

 

MORĖ

 

Etnomuzikinė- teatrinė kūrybinė grupė

 

Meninio ugdymo pedagogė ekspertė Marija Jonilienė

 

Šventės "šeimininkė" (vyresnioji auklėtoja Jovita Augulienė)

 

 

"Žydeliai"(auklėtoja metodininkė Jolita Ivaškevičienė ir vyresnioji auklėtoja Laimutė Malinauskienė)

      

"Oželio" pienas

            

"Daktaras" (vyresnioji auklėtoja Nijolė Simanavičienė)

 

    

"Velniukas" -(vyresnioji auklėtoja Rasa Andrejeva)

 

"Ubagėlė"(vyresnioji auklėtoja Jolanta Sinkevičienė)

Čigonėlė (vyresnioji auklėtoja Renata Kazėnienė)

 

Čigonas ( vyresnioji auklėtoja Stanislava Borouchina)

Lašininis (auklėtoja metodininkė Irena Viršilienė)

 

Kanapinis (priešmokyklinio ugdymo pedagogė metodininkė Zita Lizdenienė)

 

Lašininio ir Kanapinio grumtinės

 

 

Grumtynės baigėsi Kanapinio pergale

 

 

Visi žadėjo 7 savaites pasninkauti

 

Kieme degė Morė

 

Šventės šurmulys tęsėsi visą vakarą. Vaikai smagūs bėgiojo po kiemą, mėtėsi šieno gniūžtėmis (nes sniego nebuvo), suposi, linksminosi su savo tėveliais.

 

Meninio ugdymo pedagogė ekspertė  Marija Jonilienė